Šioje trumpoje apybraižoje gerbiamasis skaitytojas supažindinamas su lietuvių kalboje naudojamų klausimų kilme, teisingais jų konstravimo ypatumais bei keletu teorijų, kurios leidžia suprasti kas apskritai yra klausimas.
Nagrinėjamoji klausimų kilmė yra paremta keleto esminių klausimų egzistavimu. Šiuos klausimus galėtume pavadinti postulatiniais. Klausimai yra patys savaime suprantami ir naudojami kitų klausiamųjų žodžių paaiškinimui tai tarsi kokie pirminiai judintojai (Aristotelis) . Postulatiniams klausimams galima būtų priskirti klausimų tėvą kas?. Naudodami šį šakninį klausimą su keletu liaudyje įsivyravusių primityviųjų posakių galime išgauti likusiųjų klausimų semantinę prasmę. Štai norėdami paaiškinti ką reiškia kilmininko klausimas ko?, kurio prasmė rodos visiškai nesuvokiama iš pirmo žvilgsnio, panaudokime klausimą kas ir pagalbinį veiksmažodį, nusakantį egzistavimą yra. Antai, jeigu norime paklausti ko nori? galime puikiai išsiversti išsireiškimu kas yra?. Taipogi klausimą kam to reikia?, galime pakeisti klausimu kas yra?. Tikslesnio emocinio atspalvio išraiškai, galime pridurti gyvūnų pavadinimus: kas yra, gaidy? Plačiau į postulatinių klausimų teoriją nebesigilinkime, ji mums
reikalinga tik likusių nagrinėjamų klausimų prasmei nusakyti. Vedų ir sanskrito specialistai postulatinių klausimų priskaičiuoja iki 10, tačiau jų mokslinis pagrįstumas iki galo nėra aiškus ir Tarptautinė standartizacijos organizacija į juos vis dar žiūri gana skeptiškai. | 
Atrado Valius
).
