Iš pradžių buvo tamsa...
Paskui atsirado ir šviesa...
Jos abi susiginčijo, kuri stipresnė, todėl pasikvietė pro šalį ėjusią Žemę. Ši senutė buvo tikra gudruolė ir pasakė: pusė dienos tamsai, o likusi pusė - šviesai. Joms buvo mažai, tai ir pradėjo stumdytis. Viena karaliauja kartais
16 valandų, kita tik 8, arba atvirkščiai, priklauso nuo metų laiko. Žemei nusibodo žiūrėti, kaip tamsa šviesai skaldo antausius ir atvirkščiai, todėl ji sukūrė vandenį ir žemę. Tiedu vaikai buvo tikri neklaužados: ėmė kariauti dėl motinos skverno ir, atrodo, iki šiol tebekariauja kvaileliai... Nusibodo Žemei žiopsoti į neklaužadas vaikus ir nutarė ji sukurti tokį daiktą, kuris jos klausytų... Matyt ne visiškai protinga buvo, o gal vyno šiek tiek padaugino, bet ėmė ir sukūrė žmogų - vyrą... Vyras visur lakstė nuogas ir nieko nesigėdijo... Žemė labai džiaugėsi matydama, kaip tas vyras šeriasi ir iš pasmirdusios nevaleikos beždžionės virsta švariu ir baltu žmogumi. Vieną naktį, kai Žemė miegojo, o tamsa šventė pergalę, vyriokas pajuto kažkokį keistą jausmą tarpkojy. Visą naktį jis negalėjo sudėti akių ir kankinosi... |