Iš pradžių norėtume pasakyti, jog tai nebuvo paprasta meilės istorija.
Mes buvome sukurti vienas kitam.
Atstodavome tėvą, motiną ir seseris vien buvimu šalia.
Kai pradėdavome ko nors nekęsti - pamildavome.
Kai per daug įklimpdavome į meilę - pradėdavome nekęsti savęs ir visų kitų.
Gėlių dovanoti nereikėjo, jokios preliudijos prieš seksą kurti taipogi nereikėjo.
Mes buvome bala, kuri gėrė visą aplinką, visus jausmus ir prakeiksmus, nekreipdama į tai dėmėsio.
Buvome pažįstami nuo vaikystės.
Iš anksto atmintinai žinojome kits kito kūno vingius, charakterio nuožulnumus ir kiekvieną randą ant karštų kūnų.
Pirmą kartą pasimylėjome aštuoniolikos. Buvo nuostabu. Dar dabar jaučiame karštą saldų alsavimą, bučiniais nužymėtus kūnus ir orgazmo metu nutysusius veidus.

Čia mano panos sukurta istorija. Su šia istorija ji laimėjus kažkokiam
literatūriniam konkurse "Versmės". Publikuoti išsikaulinau, pamatęs prizą. :)
Dar sakė, kad tą istoriją jos, "Versmės" organizatoriai pasilieka teisę
publikuoti. Bet peržiūrėjau nete, bet neradau nieko. Šeip sudėtinga gan
suprasti istoriją, bet kai paaiškino man, tai visai gražu..
P.s. skyryba autorinė.. :)


Jie praėjo vienas pro kitą... gatvėje... miške... pakrantėje... bet nei karto
nebuvo atsigręžę... atgal.. ir Jis, ir Ji... Tikėjo... kad pasaulyje yra tas
Vienintelis... žmogus... kuris yra skirtas jam... Taip praslinko vaikystė...
Taip laikas slenka dabar... Jie visą laiką buvo greta vienas kito... Jie visą
laiką jautė artumą... šilumą... bet nežinojo... kas tai yra...

Istorija kuri nutiko jau senokai, bet mano atsiminus ją dar vis šypsausi. Turėjau gerą draugę vardu Milda. Jos tėvai buvo išvykę i užsienį tad draugė mane pasikvietė į svečius. Aiškų su džiaugsmu sutikau ateiti. Visas mano džiaugsmas baigėsi tada kai nulėkus i jos butą pamačiau susirinkus nemažai nepažystamų žmonių. Na ką gi išsidrėbiau ant sofos ir tikėjausi pamatyti kokiu nors matytų veidu. Kuo toliau darėsi tuo nuobodžiau. Žinoma mano drauge su vaikinu greitai dingo, kaip paaiškėjo užsidarė tualete. Virtuvėj langą atsidarę vaikinai rukę ir kažkokiu būdu sugebėjo uždegti užuolaidą. Žinoma vyrukai iš karto ja puolė gesinti. Netrukus po to jie dingo iš buto. Bandžiau iškrapštyti iš vonios draugę, bet panašu kad jai tada ji turėjo svarbesnių reikalų su savo vaikinu. Netrukus išgirdau ten duslų pokštelėjimą... iš karto atsidarė durys tik tada pamačiau nulaužtą praustuvę. Ji laikėsi tik ant vamzdžių ir buvo atsiklijavus nuo sienos. Drauge tik paaiškino kad netyčia pasirėmė. Na ką gi vakarėlis buvo baigtas. Sugalvojome nukirpti aprūkusios užuolaidos dalį.

Nieko nelaukdamas pasakojimą pradėsiu veikėjų pristatymu (kad niekam nekiltų neaiškumų ir pašaipių mįslingų komentarų po mano meilės istorija.).

Tai atsitiko nežinomame mieste, vieną gūdų vasaros vakarą eilinės žemės ūkio darbų kupinos dienos.
Veikiantys veikėjai :
Ji:
Amžius: 9 metai.
Pomėgiai: Levo Tolstojaus romanų “rijimas” bei profesionalus analizavimas. Tobulas šokis (ypač skambant valso melodijoms)
Mokslinė veikla: Studijuoja astrofiziką.
Jis:
Amžius: 14 metų
Pomėgiai: Karštai bei šaltai rūkytų lašinių, bulvių plokštainio, didžkukulių bei kitų gėrybių su galybe kilokalorijų dorojimas.
Mokslinė veikla: Ketvirtokas sportininkų internatinėje mokykloje.
Kūno sudėjimas: Žemaičių degloji.
Ypatybės: Ant kairės akies juodas raištis, vietoje kairiosios plaštakos – plieninis kablys, dešinioji koja – medinė, ant peties nuolat tupi papūga. Per laisvąjį petį permestas juodas maišas padabintas $ ženklu.

Aš visada prisiminsiu tą naktį ant ežero kranto, po žvaigždėtu dangum , lyjant šiltam vasaros lietui..

TU tai jau pamiršai..

Gaivu. Šilta. Prieblanda. Vos galiu išžiūrėt tavo akis. Tačiau apšviestos Šiaurines žvaigždės jos dar nuostabesnės. Jos tokios ..tokios dideles. Tokios rudos. Nors tamsoj jos atrodo beveik juodos. Kodel tu taip ziūri i mane? Atrodo taip, lyg paskutinį kartą tavo žvilgsnis persmelkia mane. Aš šypsausi . Man gera kai tu šalia. Kai galiu laižyti šiltus lietaus lašus nuo tavo skruostų, nuo tavo lupų, tavo kaklo. Tu nesišypsai. Nusisukai. Stebiu ,kaip žiūri i neaprepiamą dangų, i žvaigždes. Tada staigiai atsisukai ir apdovanojai mane savo nuostabia šypsena, nepakartojamais bučiniais... aš šypsausi..

Aš minutelei sulaikiau kvapa. Jei kas tuomet butu paklausę ko noreciau tuo momentu , nedvejodama atsakyciau "sustabdyti šia akimirką" .

Gyveno kartą mergaitė vardu Simona. Ji buvo puiki mokine 10 klasėje mokėsi vien
10 ir kelis 9 buvo gavusi ;) sauni mokine buvo. Bet baigiantis mokslo metams ji
eidama foje pamate sviesiaplauki žydraaki blondina tokiu mielu veidu. Is pradžių
ji nesuprato ka pajuto. Tai tiesiog buvo nuostabus jausmas sirdyje. Begant dienoms
savaitems ji suprato tas jausmas- meile.
Bet jos klasiokai apie tai suzinojo. Jie pamate kaip ji i ji žiuri meiliai ;) taip
meiliai tarsi isimylejus kaip ir buvo. Visi jam (tautvydui) pasake kad ji ji myli
taciau... Jis to nejaute jai... Zinoma kaip eilinis bernas jis nusprende
pasilinksminti ir atmininejo is jos kuprine vaikes po mokykla gasdino ir pan... Ji
tikejo kad jis myli ja bet ji nesuprato tiesos laikui begant ir jis ja pamilo... Bet
treciaji trimestra ji baige 3... Jos mama jos neisleido i lauka... Ir butent tada
kai ji tapo su juo pora... Buvo beviltiska... Bet nera padeties be iseities.. Jos
mama su teciu isejo i darba... Ji liko viena... Gyvena pirmame aukste. Ji atdare
balkono langa ir jis ilipo. Jie kartu pasimylejo... ir panasei... tada ji islipo pro
langa jis taip pat Jie nezinia kur pabego ir niekas niekad ju nebemate!!!!!!!!!!!
P.S istorija tikra is niekur nevokta ;)

Buvo vakaras,kaip vakaras,nieko neišsiskyriantis ,sedėjau prie kompiuterio,susirašinėjau su įvairiom merginomis,moterimis,aišku "bergždžiai" ,nes tie susirašinėjimai niekad neduoda vaisiaus.Spaudžiau anketas,žiūrėjau visas iš eilės ir paukšt staiga akyse minedo anketa,vos neapsivemiau ,bet kažkaip sulaikiau,susinervinau tai nesveikai,išplūdau ta ligonį visokiais žodžiais ir tada susinervinęs ,bet ramia "dūšia" iškeičiau kompa į televizorių.Fronte nieko naujo,reklamos...Mintyse tik merginos... O kas daugiau bus ,kai tau 32 - ejeri,o tu dar nečiupinėjęs jokios moters!!!??O štai dar kaip tyčia "Nuogos žinios".Hormonai kyla.Nešu savo užpakalį prie kompiuterio gaudyti kokiunors aukų.Įsijungiu pažinčių portalą,o ten manęs laukia laiškiukas nuo visatavo69 : labukas,tu toks patrauklus,labai patraukei mano dėmesį,vos išvydus tavo nuotraukas labai susijaudinau,aš visai be patirties,o tu toks vyras,patyręs vilkas,atrašyk jei sudominau,parašysiu numeriuką,iki bučiukas .
Aš apstulbęs ir tuo pačiu išsigandęs,juk aš visai ne patyreęs...Trečia mintis ,kuri ateina į galvą,tai kažkoks asilas apsimetinėja mergina,bet kažkas viduje knibždėjo:atrašyk,atrašyk... Taip ir padariau,o jūs ar neužkibtumėte?Atrašiau:labas gražuole,atrodai nepriekaištingai,norėčiau su tavim susitikti.

Istorija iš vienos pusės juokinga, bet iš kitos pusės galėjusi sugadinti pusę gyvenimo. Tai viena iš tų istorijų „o kai buvau jaunas ir kvailas“.

Taigi, taigi, kaip visada scenarijus panašus: penktadienis, skambutis, pasiruošimas, kelionė i ‚tuso‘ vietą. Vienintelis skirtumas turbūt buvo tos penkios ar šešios nepažįstamos panelės.. „vuhu, kažkas naujo!“ – pagalvojau mintyse. Naujosios pažįstamos labai greitai ‚įsipaišė‘ į kompaniją ir vakarėlis pajudėjo. Dar neapsisprendęs, su kuria šiandien norėčiau susipažinti artimiau, bendravau su visom po truputį ir šiek tiek lyginau vieną su kita. Buvo sunkoka, nes visos skirtingos kaip vanduo ir ugnis. Taip nevykusiai išėjo, kad besimėgaudamas visų merginų kompanija.. pasigėriau ir nusmigau. Aišku, atminties blyksniai ryte manęs nepradžiugino, o ir draugų pasakojimas buvo nelabai malonus. Ačiū dievui, kad turėjau su savim nedaug pinigų, dėl to nebuvo baisu žiūrėt į piniginės turinį. Kaip maniau, taip ir nutiko – piniginė tuščia. Bet kažkodėl ganėtinai plonesnė prisiminus vakar dienos storį ir parduotuvės čekį su kainą už Durex. Pagalvojęs, kad vakaras gal vis dėlto ir nebuvo pats blogiausias, ramiai nukeliavau namo ir gyvenau toliau.

Man tada buvo 15 metu... Taigi buvau visiskai jaunas ir nepatyres. Lankiau dailes mokykla, planavau tapt didziu menininku ar bent architektu.
Su tevais isvaziavom prie juros.. I preila. Su manim keliavo ir visi mano piestukai, anglys, sangina ir akvarele. Didele papke ir susnis baltu lapu :)
Atvykom. Pirmu taikymu aplankem jura, ishsikrovem daiktus ir pavalge nuejom i papludimi.:)
As,zinoma, tekinas pasileidau i jura.... Nesmagu prisipazint bet juroj visai neromantiskai "zymejau teritorija"... Ir tada pro sali praplauke ji....
Visa idegus... Tuo metu is proto ejau del leopardo fakturos maudymuku.... Lengvai syptelejo ji man ir nuplauke i kranta... Ten guledamas paie nieka daugiau negalejau mastyt...
Nuejau atsivesint ir ..... VEL JI PLAUKIA... Nebesusivaldziau...

Kaip žinia, daug žmonių savo pirmąsias gyvenime antrąsias puses susiranda mokykloje. Taigi ne išimtis, kad taip nutiko ir dviem svetimiems žmonėms.
Tai buvo penktadienis. Paskutinė diena prieš savaitgalį. Praėjo jau keturios pamokos, po kurių laukia ilgoji pertrauka. Visi lekia į valgyklą, nes labai daug žmonių nori valgyti, kas pirmesnis – tas gudresnis. Taigi ir du jaunuoliai eina pirkti žuvies pirštelių. Aišku, kad jei dar nėra pažįstami. Jie vienas kitą yra pastebėję mokykloje, bet tik tiek. Nei jokių šypsenų, nei kitko iš jų dar niekas nesulaukė. Jie yra vieniši, jiems rūpi tik draugai ir mokslas. Apie meilę jie dar nėra nutuokę.
Tai štai lauktoji pertrauka. Mergina, kurios vardas Aistė, eina i valgyklą ir stovi eilėje, kai staiga atlekia berniukas, vardu Marius ir užsigrūda tiesiai prieš ją. Aistė neapkenčia, kai taip nutinka, ir ji ima rėkti ant bernelio: „vaikeliuk, ką čia dirbi dabar?“ aišku neišvengia ir kelių nelabai gražių žodelių apibūdinti jo elgesį. Šis vaikinas taip pat nepėščias, atkerta jai: „Gražuole, leisk man nusipirkti valgyti, man skrandis jau kelinta para urzgia“. Aistė nebeturi kantrybes ginčytis su kažkokiais pienburniais, ir kantriai laukia, kada galės ir ji užsisakyti nelabai iškepusių, bet visai skanių pirštelių.