Vieną vakarą, kai Jonas važiavo namo nuliūdęs,nes buvo atleistas kaip ir kiti ,firma bankrutavo,o iš mažo miestelio nenorėjo kraustytis,palikti savo gimtojo miesto,nes buvo palaidojęs čia savo tėvus,o namie laukė 7mėnesių nėštumo mylima žmona,pamatė kelkraštyje senyvo amžiaus moterį,belaukiančią ,kad kas sustos jai padėti.Jos mašina stovėjo pačiame kelio viduryje,buvo sprogusi padanga,bet moteriškei buvo sudėtinga pačiai pasikeisti.Sustojo ,nors labai skubėjo namo,mottėriškė draugiškai šypsojosi,Jonas nenorėjo,kad ji jo išsigąstų,todėl buvo labai mandagus ir draugiškas.Kad moteriškei būtų patogu ir ji nesušaltu,Jonas pasiūlė atsisėsti į mašiną .Pakeitė padangą,močiutė norėjo kaipnors atsidėkoti,kad jis skubėdamas ,bet visvien sustojo ir pakeitė padangą,bet Jonas pinigų negalėjo priimti iš moteriškės.Jis paprašė ,kad atsidėkotų jam paprasčiausiai tuo,kad kitkart kai kas jos paprašys pagalbos padėtų tam žmogui ir pagalvotų apie jį.Jam ši diena buvo labai liūdna,slegianti,bet gale dienos jis pasijautė labai gerai,nes padėjo močiutei.

Moteriškė sustojo už poros kilometrų esančioje kavinėje konors užkąsti.Tai buvo nelabai jau koks jaukus restoranas.Padavėja priėjo ir mielai nusišypsojo,nors matosi ,kad turėjo sunkią ir slegiančią darbo dieną.Moteriškė pastebėjo,kad padavėja nėščia ir ganetinai ilgai,didelis pilvukas.Pagalvojo ,kad jos gyvenimas tikrai sunkus jei dirba net nėščia,ir tuo labiau nesiskundžia.Matėsi,kad geras žmogus.Motėriškė prisiminė Joną.Užsisakė kavos,ir kol padavėja nuėjo atnešti kavą,ji paliko 500 litų kupiūrą ir raštelį.Padavėja atėjusi perskaitė raštelį:''Tu man nieko neskolinga.Kažkas kažkada madėjo man,taip kaip aš dabar padedu tau.Jei nori man atsidėkoti,niekad neleisk ,kad meilės grandinė nutrūktu ties tavim."Merginai nuriedėjo ašara.Ji gryžo laiminga namo,po šio įvykio.Ji žinojo,kad vyras bus susikrimtęs ,nes mokesčius reikia sumokėti šią savaitę,o pinigų nėra.Apkabino vyrą ir pasakė:"Jonai,viskas bus gerai.Aš tave beprotiškai myliu!!!"

Na, žodziu, apie viską iš pradžių. Draugavau su
tokia labai faina mergina ir kartą taip ištiko, kad naktį
likom dviese. Na, aš kaip visiškai normalus vaikinas,
pradėjau po truputuka lyst prie jos.. Ji nesipriešino.
Kišau jai liežuvį į nosies šnerves, viena ranka
plekšnojau sau per pasturgalį, kita glostinejau sau kojas,
žodžiu elgiausi kaip visi normalūs vaikinai. Staiga ji
pradėjo rėkt: "Imbecile tu! Gal tau negera? Idiotas
prakeiktas!.." Nors ir nenoriu girtis, bet aš esu labai
supratingas, taigi supratau, kad ji kažkuo nepatenkinta.
Turbūt kažka ne taip padariau.. Taigi, noredamas parodyti, kad
atsiprašau ir apgailestauju dėl savo poelgių, spjoviau
jai i veidą, juk filmuose rodo, kad seilėmis keistis labai
gražu. Ji visai pasiuto.. Išėjo kaži kur, į
tamsą.. Kitą naktį ėjau pas ja. Neįsileido.
Nenorėjau aš taip išeit, nieko nepešęs.. Tai
sumasčiau pasielgti ypač romantiškai (juk romantikas
aš, po šimts). Paskutiniu metu klausiau labai gražios,
melodingos dainos.. Nors žodžių jos ir nesuprantu, bet
labai gražiai skamba ji, tai nusprendžiau ją jai
padainuoti.. (Kiek pamenu ten kažkokios Bloodhound gang- I hope you
die) užtraukiau labai gražiai. Bet ji balkone, kaip
Džiulijieta, nepasirodė. Užtat pasirodė ypač
nugalastas peilis. Ką ten peilis, kardas visas.. Konano gal kokio,
sakau..

Tylus rytas.Gaiviai ir švelniai pučia šiltas vėjelis…Ramiai banguojanti jūra…Tik kas čia?Mažas taškelis judantis pakrante vis artėja artėja..Kas taip anksti ateina sujaukti gamtos ramybę?Vis ryškėja mažos mergytės kontūrai: išsidraikę ir susivėlę juodi plaukai, trumpa,dailiai krintanti balta suknytė, basos kojytės paliekančios mažus pėdsakiukus smėlyje…Ji vis artėja ir artėja..Jau gali pamatyti ir tamsias, ilgas blakstienas, kurioms nepavyksta paslėpti akių gražumo..Didelės, ryškiai mėlynos, kaip jūra.

Pakrante vaikščiojo maža mergytė. Jūra – jai buvo geriausia draugė. Prie jos ji praleido visą savo vaikystę, be jos ji neįsivaizdavo nei vienos savo dienos. Tik nušvitus pirmiems saulės spinduliukams danguje, mergytė staigiai pašokdavo iš savo lovytės ir bėgdavo pas ją…Kartais net pamiršus persirengti naktinukus, pavalgyti mamos paruoštus pusryčius, nusiprausti, susišukuoti…Emilija,toks buvo mergytės vardas, kalbėdavosi su jūra, pasakodavo jei savo sapnus, išsakydavo savo mintis ir šnibždėdavo savo didžiausias paslaptis. Ji tikėjo,kad jos išklauso ir ji net negalėjo pagalvoti, kad galėtų turėti geresnę draugę..Na ir kas, kad ji negali jai nieko atsakyti, na ir kas kad ji negali su ja žaisti gaudynių, slėpynių..Mergytė galėdavo išsedėti valandų valandas ant kranto ir jai tai būdavo pats geriausias laiko praleidimas. Kiekvieną dieną nepamiršdavo jos aplankyti…

Laikas nestovi vietoje...Kad ir kaip norėtume jį sustabdyti, jis mūsų norų niekada neišklausys,kad ir kaip prašytume jo pralėkti greičiau, jis liks mums abejingas. Dar lyg norėdamas paerzinti, skausmingas akimirkas: begalinį liūdesį, nepakeliamą laukimą, laiką, kai viskas krenta iš rankų, jis tik prailgina.Laukimas tampa nepakenčiamas,o laikas, rodos, sustoja...Tačiau, kad ir kaip mes norėtume, negalime nieko padaryti. Vienas iš didesnių Emilijos troškimų, buvo sustabdyti laiką, Ji nenorėjo iš mažos mergaitės tapti mergina, jei nepatiko, kad jai vis primindavo, kad ji jau nebemaža mergytė, kuri gali brangų laiką paaukoti jūrai, gamtai ir vis dar vaikiškoms svajonėms. Iš mažos mergaitės, lakstančios basomis kojomis pakrante, ji tapo daili mergina.Aplinkiniai ją atskirdavo iš jos didelių, mėlynų akių.

Ar atsimeni ...?

Ar atsimeni, kai gatvėje susitiko mūsų žvilgsniai?
Ar atsimeni, kai nuo tavo žvilgsnio paraudau? Kaip lengvai ir pasitikinčiai
priėjai prie manęs – drovios panelės. Kaip paėmei už rankos ir sušnabždėjai
„Eime gyvenimo keliu drauge“... Kaip po kurio laiko nusivedei mane į
nuostabų gamtos kampelį, kuriame buvo tik seni klevai ir vėjas žaidžiantis
lapuose. Ar atsimeni mano akyse degančius žiburėlius belaukiančius pirmojo
bučinio? Jis buvo toks švelnus. Tavo lūpos šiek tiek drėgnos iš lėto ir
nedrąsiai prisilieti prie manųjų. Užsimerkiau. Per kūną nubėgo šiurpuliukai.
Tai buvo tik akimirką. Nepamirštama akimirka.
Ar atsimeni kaip tavo lūpos palietė mano kaklą? Kaip godžiai, aistringai,
bet tuo pačiu ir švelniai jos jį bučiavo? Ar atsimeni kaip bučiniais
„privertei“ mane drebėti kaip epušės lapą? Ar atsimeni kaip tavo lūpos
leidosi vis žemiau ir žemiau?
Ar atsimeni, kaip dvi susiliejusios sielos šoko meilės šokį?
Tyros meilės šokį...

„Kelkis ! Pabusk! Ar girdi? Kur mano kojinės? Šunį išvedžiau. Jau lėkiu į
darbą. Tikiuosi bent vakarienę gausiu! Bučkiis”

Aš atsimenu...

Ji pribėgus atidaro duris.Mergina tik su chalatu ir kelnaitėmis
su braškėmis.
-La.-Saulė nusišypsojo.
-Oooo, sveikutė!-Jis ryte rijo akimis merginą, kai truputį
prasiskleidė chalatas.
-Kajau, argi gražu taip žiūrėti?-Ji papūtė
lūpytes. -Bet koks vaizdas, negaliu praleist.
Jis apkabino merginą, plačiai atvėrė duris ir abu,
tarsi susilieję kūnais, įėjo į kambarį.
Jų lūpos buvo sukabintos karštame bučinyje.Vaikinas
paguldė Saulę ant lovos ir patraukė chalatą nuo
pečių.Kai jis įniko bučiuoti merginos krūtis, ji
nustūmė Kajų nuo savęs ir rimtu veidu pasakė:
-Nenoriu.Nereikia.Nešiandien.
O jis taip laukė!Sapnavo!Svajojo!Šiandien būtų buvę
idealu-kaip tyčia nebuvo jos tėvų ir ji taip erotiškai
atrodė…Velniop tokią…
Susierzinęs vaikinas apsisuko ir išėjo net neatsisveikinęs.

Meilė... Kiek daug sutelpa viename žodyje. Kiekvienam jis reiškia vis kažką
kito, galbūt vieniems mylint svarbiausia gerbti kitą žmogų, kitiems lepinti ir
globoti. Kiekvienam kitaip, tačiau visus sujungia tas vienas žodis – Meilė.
Mylėjau ir aš.
Pamačiau jį draugų būry ir tą akimirką nuo galvos iki kojų mane persmelkė
mintis, jog jis bus mano.
Tie pirmieji bučiniai, tie karšti apkabinimai, tų rankų švelnumas ir
žvilgsnis, kuriame sutelpa viskas apie ką tik gali svajoti moteris..
Buvau jauna, kažkiek kvaila ir nepatyrusi šioje srityje. Ilgą laiką nevertinau
to žmogaus, kaip jis buvo vertas. Ilgą laiką priešinausi tam, vis labiau, mane
užvaldančiam jausmui, bet jis mane nugalėjo :) Romantiškos vakarienės, gėlės,
dėmesys, pokalbiai iki paryčių ir amžinas jausmas jungiantis du artimus žmones.
Tom akimirkom norėjosi, kad laikas sustotu. Tačiau jis lėkė ir lėkė, ir kuo
toliau tuo stipriau. Keitėsi mūsų gyvenimai, keitėsi požiūriai, vienas po kito
sekė jausmų išbandymai, tik nesikeitė pagarba, palaikymas, supratimas ir tas
nuostabus jausmas sujungęs mus ir suteikiantis jėgų eiti į priekį.

N-18

Jos širdis pradėjo stipriai daužytis kai išgirdo švelnu beldimo į jos kambario duris.Pažiūrėjus į jo dideles,aistringas ,juodas akis ,ją užplūdo pažystamas jausmas,kaip kiekvieną kartą kai susitinkame.Jis perėjo per kambarį ir lėtai nusiėmė švarką.Ji pakėlė rankas ir bandė jį paliesti,norėjo pabučiuoti jį.Jis švelniai nuėmė rankas sakydamas: - Dar ne... Jis dieviną ją erzinti.Mergina sunkiai save kontroliavo,ji žiauriai norėjo aistringojo vaikino.Jis pradėjo ją nurenginėti.Nuėmė marškinėlius,liemenėlę ir labai sumaniai suspaudė jos nuogas krūtis,kad galėtu atsegti sijoną.Tada ,vis dar be žodžių, švelniai pasodiną ją ant lovos ir nuauna batus bei nusmaukia kojines...Jis prisispaudžia prie jos seksualaus kūno,taip ,kad ji atsigula ant lovos,ir pradeda bučiuoti.Pradeda nuo kojų pirštų...Kyla aukštyn kojomis.Nepraleidžia nei vienos kūno vietelės.Bučiuoja vidines šlaunų dalis,taip ,kad jai tai trunka amžinybę,ji jaučia jo neskusta veida braižanti jos tarpukojį.Ji tikra,kad vaikinas erzina ją sąmoningai,žinodamas ,kad gali nuvesti ją į dar niekad nepasiektą aistros lygį.Pagaliau,jis pradeda bučiuoti ir laižyti reikiamą vietą.Ji stengėsi laikytis,bet jis taip stipriai judino liežuvi,kad mergina jautė,kad jai jau ateis.Negalėjo valdyti savęs.Jis pažiūrėjo pakėlęs savo dideles gražias akis iš po tarpukojo ir pagaliau prakalbo,bet tik tiek:-Tu šian beprotiškai skani! - ir toliau laižė.Taip smarkiai ,aistringai,kad vertė ją žvėriškai aimanuoti.Jis nuvedė ją į tolimiausią pasitenkinimo tašką,taip toli,kad jis galvojo,jog tuoj mirs.Jį išsirietė ir pradėjo šaukti,kad jai jau ateis,jis paėmė jos ranką,tuo pačiu toliau tęsdamas ,laižydamas jos skanią vietelę,versdamas ją beprotiškai virpėti iš pasitenkinimo.

Taigi, surinkau aš filmų trailerius ir tikiuosi jums patiks. :—]

Shrek the third (2):

1:



Toliau