Autorius Tautwe S.

Kalba netaisyta.

Viena syky kaip tik per balandzio 1 mums buvo Lietuviu kalbos projekto skaidrese atsiskaitymas. Isvakarese vienas zalias kompiuteriuose klasiokas paprase jog jam irasytume jo darba is diskelio i CD. Mes aisku sutikome , taciau kaipgi neiskretus poksto juk rytoj balandzio 1. Jo projekte buvo 10 skaidriu tai mes sugalvojome kas 3 skaidres ideti kokia nesamone. Projekto tema "Svetimsaliai Lietuvoje". Nu va atejo klasioko eile atsakineti jis is cd paleido skaidres prasidejo 1 skaidre trumpas aprasymas , 2 vel , o jis atsistojes pasakojo atejo 3 skaidres eile paveikslelis su uzrasu Rusai von! (nu aisq negrazu, bet vistiek) o tas paskojo apie rusu atejima ir isejima is lietuvos visi lydytis pradejo o kadangi jis neziurejo i ekrana nieko nesuprato. Sekanti skaidre vel buvo mazdaug ta pati na o paskutine skaidre buvo su nepadoru gesta rodanciu paveiksleliu ir uzleista daina "Lietuva tevyne musu puse lenku puse rusu" kazkas tokio neatsimenu.. Tada visi kai lydytis pradejo. Aisq mokytoja nesuprato ir irase jam 2 bet jis ant musu nepyko vistiek is lietuviu 3 iseina tai nors smagiai pasijuokeme :D

Atsiuntė Floweriuke blecke

Tai vyko praėjusių metų Balndžio 1d.
Miegu as saldžiu miegu ir staiga išgirstu kad kažkas man skambina. Pirma mintis:
- Jomajo, kas sugalvojo 6 valanda ryto man skambinti?
Visa apsimiegojusi pakeliu ragelį, skambina mama:
- Kelkis, renkis greičiau, Lukas (mano vaikinas) gavo 2 pakvietimus paskraidyti oro balionais NEMOKAMAI. 7 valandą jis užeis tavęs pasiimti.
Dieve Šventas, as juk katik atsikelus, galva neišplauta, kuo apsirenkti nerandu!!!
Be 15 minučių 7 nusprendžiau paskambinti Lukui, pasakyti kad nespėju, kad užeitų šiek tiek vėliau. Skambinu, pakelia rageli kažkoks mieguistas, sakau:
- Labas rytas. Žiūrėk, aš nespėju, užeik vėliau,- pauzė.
- Ką čia kliedi? - Nieko nesupratęs atsako.
- Nu taigi man mama skambino, sakė, kad oro balionu paskraidinsi, kad turi pakvietimus, - pasigirsta juokas.
- Brangioji, eik tu gal pamiegok.

Padedu ragelį. Skambinu mamai, ta man sako:
- Jau supratai? Su Balandžio pirmąją. Dabar gali nusirengt ir eit toliau miegot

Pasijauciau kaip durnelė paskutinė, poto su Luku dar ilgai juokėmės iš mano kvailumo :)

Atsiuntė Sandra.

Balandžio pirmos vakarą pasikviečiau draugą skubiam pasimatymui, visą laiką buvau nuliūdusi, nešneki, taigi draugas labai nustebo (dažniausiai neužsičiaupiu :D ) ir neištvėręs paklausė kas atsitiko. Bandžiau išsisukti nuo klausimo,kol galų gale pasakiau štai ką - "žinai gi kad remontą daromės, tai kai statėme į vietą naują šaldytuvą katė pasimaišė po kojomis, tėvas neišlaikė šaldytuvo ir jis prispaudė katę... Todėl ir pakviečiau tave, nes pati negalėčiau palaidot..."- Draugas aišku pradėjo mane guosti, raminti, kol pamatė,jog vos susilaikau nuo juoko ir galų gale, po keliu minučių bukos veido išraiškos paklausė - " O nuo kada tu katę turi?" aišku smagiai pasijuokėme,bet daugiau tokiais dalykais nejuokauju, gaila kačių :D

Atsiuntė Julius.

Pradekime nuo to, kad ta balandzio 1-aja mes su draugais [iwardinkim Vytu ir Kestu, kad neisizeistu :D] atostogawome sauletoje Turkijoje. Ta diena turejome waziuoti i ekskursija [nardyti po rifus ir t.t.] :) kadangi buwo balandzio pirmoji, su Kestu nusprendeme Vytui atsikersyti uz praeitus metus - bemiegant palapineje wirs miegmaisiu skyles pradure, kai nesmarkiai lijo, taigi atsikele slapi. Rytas buwo Vytui skaudus - kai jis miegojo, Kestas atnese maza staliuka, pastate ji wirs galwos. As atbegau su sirena [ta kur per krepsinio warzybas naudojama] ir suspaudes ja is wisu jegu mirtinai Vyta isgazdinau, taigi jis pasoko ir dejosi su galwa i stala :D bet tai dar ne wiskas. Kai reikejo waziuoti i ekskursija, mes jo maudimosi trumpikes [plafkes wn zdz:D] prabadem subinej ir idejome i krepsi, tuo paciu ten ikisdami ir naujas, supakuotas, moteriskas maudymosi kelnaites. Bet jis mus irgi isdure - po apacia uzsidejo moteriskas, o ant wirsaus - prabadytas. Issigande kad Vytas nebepatirs jokiu nuoskaudu, mes jo nardymo wamzdelyje pradebem keleta skyluciu, taigi wisada nardydamas jis kosedawo, manydamas kad banga jam uzliejo wandens. Buwo daug juoko. Bet linksmiausia dalis dar pries akis - kai Vytas bande mus apgauti ir pasake kad autobusas iswyks weliau, mes atsiklause gido suzinojome tiesa. Po to mes susitareme su kitais zmonemis, kad nepietausime mieste, o norime wisi gryzti i wiesbuti anksciau, iswykome, o Vytui niekas nepranese [gidui buwo pranesta kad jis autobuse]. Mes gryze autobusu i wiesbuti sulaukeme skambucio is Vyto, nugirdome keleta posakiu, kol iskwieteme jam taksi :D Mes wisi iki siol nepamirsime sitos dienos, ir manau kad Vytas mums dar kersys :)

Atsiuntė Regina.

Išaušus pavasariui, draugų pavadintas, mano atkalbinėjamas , išsiruošė
į žvejybą manasis vyras. Taip uoliai viską pirkosi, dėjosi. Man taip
pavydu darėsi. Galvoju - nespėsiu šiemet net apgauti.Kaip tik buvo
melaginės.
Yra toks prietaras žvejų tarpe - negalima imti į žvejybą jokios
žuvies, tiek valgomos tiek ir ne. Šios minties pakerėta paslapčiomis
jo mantą didinau:
žuvis - pagalvėlė - miegui,
žuvies formos svarstyklės - grobiui įvertinti,
žaislinė prisukama žuvis - aktyviam poilsiui,
žvejybos žurnalas - kaip be jo,
įrėminta nuotrauka, kurioje sūnus laiko didelę sugautą žuvį - jei ilgėsis namų,
šprotų dėžutė - turės kur dėti savo grobį, kai bus tuščia,
ir dar žuvies formos maisto katinams maišelis - ką gali žinoti...

Lengviau atsidusau, kai manasis, nepastebėjęs pakitusio savo mantos
svorio , išėjo pro duris . Iš džiaugsmo net įkandin žinutę pasiunčiau:

Mūsų mamytė pati gražiausia,
Akys didžiausios, lūpos plačiausios.
Mūsų tėvelis puikus žvejys,
Šiandien užkibs jam galinga žuvis...


Vakarop sulaikiau ir aš žinutės: ,,Man negana tavęs telefonu, norėčiau
dar pasiekt ir rankom...''

Atsiuntė Regina.

Balandžio pokštuose dalyvauju nuo pat mažumės. Kaip ir visur gyvenime,
būna ir sėkmių ir nesėkmių.
Buvo gal ketveri.
- Žiūrėk danguje šuo skraido - įtikinėjo tėvelis. To šuns aukštybėse
bergždžiai ieškojau gal savaitę. Bet tėvelis visą savo likusį gyvenimą
džiaugėsi itin pavykusiu pokštu.
Kitąmet, per melagių dieną, atslinko įkaušęs dėdė. Pakėlė savo
milžinišką koją virš ką tik išsiritusių viščiukų ir sako:
- Žiūrėk ,vieną užminsiu. Ėmiau bliauti, mama raminti - balandžio 1 -
oji, juokauna žmogus . Bet tąkart žuvo ne vienas , o du
geltonsnapiai...
Buvo ir taip.
Nakvojo pas mus pusbrolis.Tėtis ryte man ir sako:
- Rokas naktį nerado tualeto, tai į tavo guminius batus prisiusiojo...
Užgniaužusi kvapą stvėriau tuos neva prišlapintus batus ir šlumšt
krosnin. Buvau mačiusi, kad nereikalingus batus močiutė
sudegino...Tiesai išaiškėjus, pylos gavo tėtis, ne aš - kad per mažą
vaiką ,,dūrina''.
Bet buvo ir geresnių metelių.
Pirštų motoriką anais laikais lavindavom plunksnas kaime pas močiutę
plėšydami. Pasidarė kažkaip nuobodu. Sesuo atnešė iš narvo triušį
Juodškį ir, kai močiutė nusisuko, įdėjo jį į pilną vonią plunksnų. O
tam visai patiko. Sėdi ramus, snaudžia, jo pro plunksnas nesimato.
Staiga močiutė nutarė, kad vonia pilna, plunksnas reikia perdėti.
Ranką kyšt, triušis strykt. Pūkai į šonus, močiutė už diržo... Mūsų
kailius išgelbėjo senelis, pasakęs, kad tądien kaip tik balandžio
1.Tiesa, prieš dėdami į plunksnas, pasirodo besilaukiantį triušį
Juodškį, mes to nežinojome...
Kai užaugau, reikalai šioje srityje irgi ne visada gerai klostėsi.
Paskambinau kartą per melagių dieną buvusiai grupiokei ir pasakiau kur
ir kada ,,gresia'' grupės susitikimas. Ji patikėjo, todėl aš sau
prižadėjau po pusvalandžio jai paskambinti ir pasveikinti su žavinga
pavasario švente. Bet per rūpesčius to nepadariau. Yla, per vėlai
išlindusi iš maišo, man skaudžiai dūrė - mūsų graži draugystė tapo
istorija...
Vieną kartą,kai vyras po pietų ėjo į darbą, ant nugaros jam
prilipinau lipduką ,,Neliesk -trenks". Mat jis dar žadėjo užeiti pas
mano seserį apsikirpti. Galvoju - bus juoko abiems. Bet pakeliui
paskambino šefas ir po kelių minučių jis su tuo užrašu jau
,,puikavosi ''jo kabinete. Gerai, kad padėtį išgelbėjo supratinga
sekretorė.Na bet man ta balandžio 1 - oji nebuvo pati linksmiausia...
Na o pernai savo sesutei prikrėčiau per melagių dieną šunybių, kad
net dabar prisiminus nejauku darosi...
Vienas radijo kanalas paskelbė - jei norit kam pakiaulinti, mielai
padėsim. Tai kur nenorėsi...Brūkštelėjau aš jiems internetu,
paaiškinau padėtį, sėdžiu ausis suglaudusi, klausausi radijo.Ir ką gi
girdžiu: skambina padūkėliai laidos vedėjai mano sesutei. Apsimetė
vienos firmos atstovais - siūlo jai puikų darbą. Kaip tik tokį, apie
kurį ji metų metus svajojo...Dievulėliau, ji šimtu procentų patikėjo -
tik klausinėjasi, tik tariasi laiminga, nors vedantieji, jau
akivaizdžiai patys sumišę dėl tokio rezultato, aiškiai jai ,,makaronus
kabinti'' ėmė. Pasijutau perlenkusi lazdą...Laimei, sesuo nesupyko,
bet aš dabar jau juokauju švelniau
Štai kokį nepiktybinį ,,verslo planą'' esu paruošusi šiems metams savo
šeimos nariams. Mobiliuoju telefonu paskambinsiu į savo paprastą -
imituosiu, kad skambina šeimos draugai, kurie dabar netoli nuo mūsų
randasi, tad mielai užsuktų...Tikiuosiu, kad butas, kuris vakarais
būna neblogai apkuistas, bus sutvarkytas per sekundę...Vyras gal net į
parduotuvę sulakstys...Tada išdidžiai visus pasveikinsiu su puikia
pavasario švente. Žinoma, įvykiai gali imti klostytis nenumatyta
linkme...

Atsiuntė Gabija

Kalba netaisyta.

Na viskas prasidejo tuo kad mano sese man padare mano megstamiausia sumustini kuriame buvo idetas pipiras paprikos pavidalu. Na as valgau, valgau.. Jauciu kad pradeda grauzti liezuvi.. Lyg pipiras ar kas... Ir istiesu ten buvo pipiras:( na taip pradejo ziaurei grauzti nors norejosi nusipjaut ta liezuvi.. Skausmas buvo tikrai astrus. Na po kokiu 30 minuciu as pradejau gerti vandeni. geriau, geriau, nieko. Tada atsigeriau pieno ir nustojo. Na kadangi mama vire pietus tai as nuejau nusiplauti ranku. Paemiau muila, pradejau prausti rankas, veida... Ir kagi man vel atsitiko kazkokia nelaime. Man pradejo grauzti nezmoniskai akis. Ir po kokiu 15-20 minuciu aciu dievui nebegrauze. Stai tokia baisi diena man buvo.. :(

Atsiuntė neatherlandz

Kalba netaisyta.

Visi vardai pasakojime yra pakeisti, nenorint įžeisti, ar kaip kitaip pakenkti tikriems asmenims.
Viskas nutiko 2005 metų pavasarį. Tada mokykloje buvo petrauka ir daugelis išėjo iš klasės prasivaikščioti, ir mes keliese su klasiokais (vieno iš klasiokų vardas bus Pranas, jis yra pavartotas, nes jis reikalingas galiniame epizode) likom klasėje ir radom ant stalo palikta kito klasioko (tarkim jo vardas bus Jonas) telefoną, tai nusprendėm pakvailioti su juo, ir netyčia vienas iš klasioku (tarkim, kad Artūras) atrodo telefonų knygoj savo merginos vardą, (tiksliai nepamenu vardo, tad daleiskim, kad ji Marija), tad nusprendėm pažvelgti į nr. ir jis sutapo. Tad kažkaip netyčiom mes sumanėm iškrėsti labai jau pyktą pokštą savo klasiokui Jonui. Mes pakeitėm Marijos telefoną numerį į Artūro. Jonas grįžęs po pertraukos gavo sms iš Marijos pasivadinusio klasioko Artūro, kurioje rašoma, jog ji žada išsiskirti su Artūru ir norėtų susitikti su Jonu, nes jai jis labai patiko iš išvaizdos. Tuo tarpu mes žvelgėme iš už kelių suolų į Jono veido išraišką, o jis tikrai atrodė DURNAI su susidomėjusia išraiška. Tad regis jau supratome, kad Jonelis užsikabino už mūsų spąstų, tad mes ėjome toliau. Rašėm vieną po kitos žinutės, po kurios Jonas vis labiau ir labiau džiūgavo, tad galiausiai sutarėm, kad po pamokų su juo Marija susitiks prie parduotuvės. Mes po mokyklos staigiai nubėgom prie iki parduotuvės ir laukėm, kai po keliu minučiu parsivilko Jonas. Jis atsistojo ir žinutėje paklausė Marijos, kur ji esanti, o mes atrašėme, kad ji yra prie kioskelio su raudona sportiška maike su 7 numerio ant nugaros ir juodos spalvos kepure (štai taip mes apibūdinom savo kitą klasioką Praną stovėjųsi prie kioskelio). Jonas priėjo prie kioskelio ir tada atsisuko Pranas, bei tuo metu mes išbėgome iš parduotuvės visi prie jo. Ir Jonas stovėjo nieko nesupratęs iki tol kol mes pasakėme, kad tai tebuvo tik pokštas. Ech nematėt bevilško žmogaus, kuris kažko tikėjosi ir viskas taip akimirksiu sudužo, va štai taip atrodė Jonas, nepasaint to, kad jis dar buvo ir visas paraudonavęs.

Atsiuntė Monika (Milky Way)

Buvo saulėtas balandžio 1d. rytas.Sugalvojau apgauti mamą.Stalčiuje turėjau pakelį dirbtinų musių.Tą rytą mama kaip tik pasidarė puodelį kavos.Aš paslapčia subėriau muses tiesiai į kavos puodelį..Mama nieko neįtardama gurkštelėjo gurkšnelį kavos..Staiga pašoko,nubėgo prie kriauklės ir viską išspjovė!Pakraupusi atsisėdo ant kėdės.Dar kelias dienas mamai nesinorejo kavos,na o man buvo daug gardaus juoko...:DMama nesuprato,kad musės buvo dirbtinės.Ji to nežino iki šiol.Tai buvo bene smagiausia balandžio 1 mano gyvenime!

Atsiuntė Lukas J.

Na, nors tai nebuvo balandžio pirmoji, bet tai tikrai linksma istorija.
Kartą sedėjau namuose ir skačiau knygą, kai staiga kažkas paskambino į duris. Priėjo mama ir atidarė. Ten stovėjo kaimynas, pavarde Jakštas. Jis buvo apmėtytas kiaušiniais (Ir,
žinoma, visada girtas). Tada jis prabilo:
- Gražke (mano mamos vardas Gražina), gal galėtum pasakyti, kaip išplauti šituos kiaušinius?
O aš tada nuėjau ir pasislėpęs už kampo visko klausiausi (man visada būdavo įdomu ką tas alkoholikas šneka :-D). Žvengiau belekaip. Bet nežinojau, kad tai tik pradžia. Tada mano mama paaiškino, kaip ką trinti, žodžiu, kaip tuos kiaušus išvalyt. Kitą dieną nuėjau į mokyklą, sėdžiu suole ir priėjo mano klasiokas Mantas. Pradėjo pasakot:
- Karoče, vakar einam, matom - kažkoks diedas eina, o su savim kiaušų turėjom. Jis ten mum kažką aiškint pradėjo, tai mes jį kiaušais apmėtėm.
Žinoma, kiti klasiokai tai išgirdę pradėjo žvengti, o aš amo netekęs vos ant žemės nesiraitau. Tie nesupranta, dėl ko. Kai išsijuokiau, viską papasakojau draugams, ir tie pradėjo raitytis. :)