Istorinis (1)
Pasakyk, ar prisimeni tu,
Kaip Juodojoje baltus mes girdėme žirgus?..
Veržės jūra plati iš krantų,
Taip, kaip mūsų krūtinėse veržėsi narsiosios širdys.
Šaukėm: Turktą - osmaną? seldžiuką? - pritiktų užpult,
Kad jau šitiek atjojom..." Bangon smeigė Vytautas kardą
Ir pareiškė tvirtai: Baikit bajerius! Einame gult!"
O Sapiega labai įsižeidęs jam padegė barzdą.
Puolė Vytautas didis į jūrą - jo rūstis atvėso
Ir tik šonus jaunyliui karingam apskaldė lazda...
O žirgai gėrė sūrymą šlykštų ir kriokdami dvėsė -
Pirmą sykį arklienos lietuvis ragavo tada.
Pėsčiomis į Trakus mes pargrįžom - pavargę, pasmirdę...
Vytautienė paklausė, parimus ant klevo tvoros:
,Vardan ko šitas žygis - Juodojoje girdyti žirgus?"
A-k, nutilk! tarė Vytautas. - Aišku, vardan Lietuvos".
Ir tada iš tvoros išsitraukusi postambį kuolą
Moteriškė kacl liuobs jam per snukį - net skilo kakta.
Krito lapai n u o klevo ir žemėn ruduo atkeliavo...
Ir širdin, kas be ko... Bet istorija tai jau kita.
Toliau. | 
