Persirengėliai raganos, velniai, vaiduokliai, pabaisos. Moliūgai. Žvakės. Vaišės arba pokštas. Turbūt supratote, jog kalbame apie ne taip ir seniai į Lietuvą atkeliavusią vakarietišką šventę Helovyną (Halloween). Būtent su šiais atributais mūsuose ši šventė asocijuojasi. Tačiau ką ji reiškia iš tikrųjų, kokia yra jos prasmė, kilmė ir reikšmingumas?
Keista mirusiųjų pagerbimo šventė, tiesa? Na, keista ji atrodo ir patiems amerikiečiams, kur kas ilgiau ir plačiau už lietuvius švenčiantiems Helovyną. Štai Kenas C. Eriksonas (Ken Erickson) ir Patricija Sanderlend (Patricia Sunderland) savo straipsnyje Washington Post rašo, jog Helovynas, regis, pati keisčiausia kasmetinė šventė netgi keistesnė nei atrodo. Ji nėra patriotinė ar istorinė, nors itin plačiai švenčiama. Ji nėra susijusi su jokia religija, nors iškelia dvasinius, religinius įsitikinimus į dabartį.
Nors Helovynas yra labai populiarus, nedaug amerikiečių iš tiesų žino, ką ši šventė ir jos motyvai reiškia. Net jos kilmę sunku suprasti. Daugelis yra girdėję, kad Helovynas yra pagoniška, ikikrikščioniška šventė su Keltų tradicijomis. Dažniausia Helovyno kilmės versija tai Keltų šventė, kuri lapkričio 1-ąją pažymėdavo ir Keltų naujuosius metus, ir dieną, kai buvo tikima, jog mirusiųjų sielos grįždavo aplankyti žemės.
Toliau. | 
Sakykit ką norit, bet turėti linksmą, kad ir nelabai lietuvišką, šventę yra smagu 
Sakiau, kad peilis ne vaikam, bet nieko, iki vestuvių užgis 
