Užskaityta kietame radijuje

1. Pagaminimo metai:
a) naudotas – pastoviai ges
b) naujas – irgi ges, ir dar brangiai
2. Kilmės šalis:
a) Vokiškos – nėra tikros japoniškos kokybės
b) Japoniškos – nėra tikros vokiškos kokybės
c) Korėjietiškos – visai nėra jokios kokybės
d) Prancūziškos – todėl kad š*das ir taškas
e) Amerikietiškos – nėra nei japoniškos, nei vokiškos kokybės
f) Kinietiškos – čia ir taip viskas aišku, net nėra apie ką šnekėti
g) Rusiškos – na negali gaminti normalių automobilių šalyje, kurioje lokiai vaikšto gatvėmis
3. Variklis:
a) Benzininis – daug ryja.
b) Dyzelinis – brangu remontuoti
c) hibridinis – baterijos kainuoja beprotiškus pinigus
d) Dujos – smirda.

Aistės savaitė, 1 diena.
Užeina Aistė pas daktarą dėl viso kūno patikrinimo. Ji labai jaudinasi dėl savo svorio, dėl to užėjusi parauda. Kai ji nusimetė paskutinius rūbus ji buvo visiškai raudona. ,,Aš labai gėdijuosi, Daktare'', pasakė, ''Aš gal jau eisiu''. Daktaras jau tikrino ausis ir akis. ,,Nesigėdykite, nėra taip blogai''. ,,Ar tikrai taip manote, Daktare?'' - ji vis dar nepatikėjo. ,,Aišku. Viskas su jumis labai gerai. Dabar įsižiokite ir sakykite MŪ.''

Aistės savaitė, 2 diena.
Aistė, kadangi dirba pradinukų mokytoja jau ryte susigadino nuotaiką. Kaip? Jie žaidė žaidimus. Aistė sako ,,Turiu raudoną, apvalų daiktą. Jį galima valgyti. Kas?''. Kažkas iš klasės pakelia ranką ir rėžia ,,Tai obuolys!''. ,,Ne, tai pomidoras, bet pagal tai galime suprasti apie ką mastai.''. Antrasis bandymas vėlgi nepavykęs. ,,Turiu truputį pažaliavusį, apvalų daiktą. Jį galima valgyti. Kas?''. Vėl kažkas iš klasės ,,Tai obuolys!''. ,,Dėja, tai svogūnas, bet pagal tai galime suprasti apie ką mastai.''. Šiam vaikui atsibodo ir jis staiga pakėlęs ranką sako ,,Turiu daiktą, kuris yra ilgas ir kūno spalvos ir raudonu galu. Kas?''. Mokytoja išvaro jį iš klasės, bet šis atidaręs duris sako ,,Mokytoja, tai degtukas, bet pagal tai galime suprasti jūsų mastymą.''

Aistės savaitė, 3 diena.
Šią dieną po sunkaus darbo Aistė užeina į parduotuvę. Apsipirkus, stovi eilėje, o priekyje jos toks vyriškis. Jis staiga atsisuka į ją. Aistė šypteli, o šis nesupratęs mykteli ,,Aš jus pažystu?''. ,,Pagalvojau jūs 1 iš mano vaikų tėvas.'' pasakė ji. Tas pilnai atsisuko ir greit pradėjo vardint ,,Ar jūs ta striptizo šokėja iš Barselonos kuri buvo ant biliardo stalo prieš visus mano draugus kol tu su savo partneriu mane maloninai?''. Aistė visiškai suglumo. ,,Ne'', sako, ,,Aš jūsų sūnaus pradinių klasių mokytoja''.

Ar tu mano bičas? Ar tu bičas su kuriuo aš turiu susitikti? Mano draugas sakė, kad tu būsi su kepure. Tačiau tai truputį abstraktu, čia gal 30 žmonių dėvinčių kepures. Mano draugelis sakė tik pasakyt jo vardą. Taigi štai. Rokas. Ar tai tau ką nors sako? Tu žinai Roką? Jėga, tai tikriausiai tu mano bičas. Roko bičas su kepure, koks patikrintas metodas, niekaip nesumaišysi.

Tai jis sakė, kad turi gero dalykėlio, už gerą kainą. Ne, aš nenoriu žolės, nejuokauk, aš noriu kanapių. Ai, taip, aš tik pajuokavau. Tai kiek tetrahidrokanabinolio yra šitame? Tu nežinai? Kažkaip manau, kad tokius dalykus turėtum žinoti. Būtum prasčiausias pardavėjas realiame gyvenime. Atsiprašau, nepyk, aš tik sakau.

Aš nežinau kiek aš noriu. Kiek užteks, kad aš apsineščiau, bet ne per daug, taip per vidurį. Ar kilogramo užteks apsinešt.. dėl visa ko, gal geriau, duok man du? Ketvirtis? Kilogramo? Ai, taip, gramo, žinojau šitą. Kiek? Geras, kaip pigiai. Gal tada duok man 20 maišelių iš karto. Aš maniau, kad narkotikai daug brangesni. Taip išeina, mūsų ekonomika atsigauna.

Tai kai jau turėsiu, tai man tiesiog užrišti ir susileisti į veną, ar ne? Suuostyti? Surūkyti? Negalima šiaip, tiesiog, suvalgyti? Bajeris! Aš tik juokauju. Bet rimtai, negaliu tiesiog suvalgyti? Ne? Gerai.

Kas čia per nesąmonė?! Ką čia bandai man parduoti? Gumulą žalio purvo? Nori išdurti mane? Klausyk, bičas, ir klausyk įdėmiai, aš ne durnas. Aš pasižiūrėjau marihuana Wikipedijoje. Aš žinau, kad tai lapas su gražiais žiedlapiais. Šitas dalykas atrodo kaip džiovintas leprekono šūdas.

Diena buvo saulėta ir tvanki, kai išsiruošiau į žvejybą. Deja, ne mano smegeninei suvokti, kad tokiu oru žvejoti geriau šulinyje, nes jame iš gelmių sklinda bent jau vėsa. Bet esu žemaitiško charakterio, tad jei jau užsispyriau, tai niekas nebeperkalbės. Man susirinkus reikmenis, žmona su neslepiamu sarkazmu paklausė, ar nepamiršau įsidėti veilokų? Širdingai ir demonstratyviai nusispjovęs, pasukau ežero link.
Kol atkulniavau, jau buvau kiaurai šlapias – prakaitas žliaugė be atvangos. Užmečiau meškerę ir ėmiau laukti. Kantrybės man užtenka, tai nė nepajutau, kelis ratus apsuko ilgoji laikrodžio rodyklė? Užsiparinau. Tik staiga vanduo kažkaip keistai suraibuliavo, ir mane aplankė keista nuojauta, kad kažkas turi atsitikti...
Plūdė, visą tą laiką dūlėjusi tarsi komos būsenoje, netikėtai niurktelėjo. Lengvai timptelėjau meškerę laimikiui užkirsti ir tarsi suakmenėjau, išvydęs ant kabliuko auksu tviskančią žuvelę.
- Žuvytia, - kažkodėl tik taip ją tesugebėjau pavadinti perkepusia burna, - nenutrūk!
- Kokia aš tau „Žuvytia“? - pyktelėjo žvynuotoji. – Klok ant smūgio savo tris norus ir kuo greičiau paleisk – anava, kitam krante dar vienas prietranka šunta, reikia ir jam užkibt.
Iš laimės vos neapakau. Tris norus! Ką tu pasakysi? Teko greit kažką sumąstyti, kol Žuvytia dar nepersigalvojo. Galvos vakuume šmėžavo juodosios skylės, tad iniciatyvos ėmėsi liežuvis:
- Noriu, kad šia upe tekėtų degtinė!
Paragauti sriūbtelėjau tiesiog iš delno. Tikrai! Gryniausia „Upeivių“ degtinė su dumblu! Šiuo gal keistu ir nelogišku noru tikėjausi greit praturtėti, sumanęs savo name įrengti degtinės pilstymo fabrikėlį. Deja, šios minties teko atsikratyti, pamačius, jog atsiklaupęs ant kelių mano „skanėstą“ ragauja tas garuoklis-prietranka kitame krante, apie kurį minėjo mano naujoji pažįstama Žuvytia. Galop meškerininkas užtraukė dainą, pabandė atsistoti ir, praradęs lygsvarą, nedelsdamas priburbuliavo. Gi upės srovė pasičiupusi jį nunešė tolyn. Taip aš visai be reikalo sudeginau pirmą savo norą, susiprotėjęs, kad šita upė gali būti ne tik pilna skenduolių, bet čia atlikti kai kurie gamtiniai reikalai. Netgi didieji. O, siaube!!! Negi tokią degtinę pliumpinsiu?!

1. „Pacientė jaučia skausmą krūtinėje, kai guli ant kairiojo šono ilgiau nei metus.“
2. „Antrąją dieną kelys atrodė geriau, o trečiąją dieną jis visiškai išnyko.“
3. „Pacientė buvo gilioje depresijoje nuo tada, kai pradėjo pas mane lankytis 1993.”
4. „Išrašymo būklė: Gyvas, bet be leidimo.“
5. „Sveikai atrodantis sukriošęs 69-erių vyras, protiškai veiksnus, bet užmaršus.“
6. „Pacientas atsisakė skrodimo.“
7. „Pacientas neturi jokios savižudybių istorijos iš praeities.“
8. „Pacientas paliko savo baltuosius kraujo kūnelius kitoje ligoninėje.“
9. „Pacientas valgė blynus pusryčiams ir anoreksiją pietums.“
10. „Ji neturėjo jokių sustingimų ar kratančių drebulių, bet jos vyras teigia, kad ji buvo labai karšta lovoje, praeitą naktį.“
11. „Ji yra nejautri nuo kojų pirštų žemyn.“
12. „Oda buvo drėgna ir sausa.“
13. „Atsitiktiniai, pastovūs, reti galvos skausmai.“
14. „Pacientui turėjo būti atlikta žarnyno rezekcija. Tačiau, vietoj to jis pradėjo dirbti akcijų biržoje.“
15. „Pacientas turi du paauglius vaikus, tačiau jokių kitų anomalijų.“
16. „Oda: Šiek tiek pablyškus, bet yra.“
17. „Iki kol jis buvo priimtas, jo greita širdis sustojo ir jis jautėsi geriau.“
18. „Pacientas buvo įprastai geros sveikatos, kol jo lėktuvui nesibaigė degalai ir jis nesudužo.“
19. „Kai ji nualpo, jos akys blaškėsi po visą kambarį.“
20. „Pacientas buvo nusiųstas į išrašymo skyrių be drabužių.“

Užskaityta pas Mantvydą

Visada svajojau parašyti bent vieną post‘ą su paveiksliukais, kaip dabar madinga pasidarė (spėju susirasti google foto lengviau, nei parašyti pastraipą). Tad prašom.




Šį kartą pakalbėkime apie meną, nes tai toks reikalas, kurį nesunku atlikti.

Vienas pirmųjų žingsnių link menininko – senas juostinis fotoapratas, arba naujas, prabangus veidrodinis, juk youtube prikimšta įvairiausių „manualų“, kaip naudotis šiais prietaisais.

Sugalvojau patikrinti, kaip pas mus veikia žmogaus teisės. Taigi, grįždamas po darbo matau mane iš tolo stebintį policininką. Et, numojau ranka ir tyčia kirtau skersai gatvę ten, kur pėstiesiems vaikščioti tikrai nevalia. Pamačiau, kaip pareigūnas iš planšetės ar kažko panašaus išsitraukė baudos kvitų knygelę. Nekreipdamas dėmesio, žengiau jo pusėn, tačiau persigalvojęs nukritau patvory ir pradėjau voliotis žolėse. Policininkas net išsižiojo iš nuostabos! Tada aš priėjau prie medžio ir uniformuotojo bei visų aplinkinių akivaizdoje demonstratyviai atlikau „mažąjį gamtinį reikalą”. Pamačiau, kaip pareigūnas sukalbėjo kažkokią maldelę į tokią nedidelę stačiakampę magišką dėžutę, kuri jam nedelsdama atsiliepė. Tada „pentinuotasis” čiupo mane dviem pirštais už pakarpos ir, sulaukęs atvykusio policijos automobilio, įgrūdo jo vidun. Tiesa, vairuotojas perspėko, kad jei dar ką nors iškrėsiu, tramdomaisiais iškart apvilks ir žmonėms baltais chalatais atiduos.
Po atsėdėtų parų ir sumokėtų baudų galiu jums nedviprasmiškai pareikšti: žmogaus teisių Lietuvoje visiškai nepaisoma. Mes esame ujami labiau už šunis. Nes brangiems mūsų keturkojams draugams už visus mano suminėtus veiksmus jokių nuobaudų net nebūtų! Netgi dėmesio niekas nebūtų kreipęs.

Voldemaras Zacharka

Dievas sutvėrė šunį ir tarė:
- Sėdėk visa dieną prie savo namų durų ir lok ant kiekvieno ateinančio ar praeinančio. Už tai aš tau duosiu 20 metų gyvenimo.
Šuo atsakė:
- Gana ilgas laiko tarpas lojimui. Gal užteks ir dešimties metelių, o kitus dešimt aš tau gražinu atgal?
Dievas sutiko. Tada jis sukūrė beždžionę ir pasakė:
- Linksmink žmones, rodyk triukus ir priversk juos juoktis. Už tai aš tau suteiksiu galimybę gyventi dvidešimt metų.
Beždžionė tare:
- Beždžioniški triukai dvidešimčiai metų? Tai gana ilgas laikas. Gal aš tau irgi grąžinu 10 metų, kaip padarė šuo?
Dievas ir vėl sutiko. Tada jis sutvėrė karvę ir liepė:
- Tu turėsi kasdien eiti į laukus su ūkininku ir visą dieną kentėti saulės kaitrą, atsivesti veršiukų ir teikti pieną ūkininko šeimai. Už tai aš tau duosiu gyvenimo trukmę iki 60 metų.
Karvė suglumo:
- Gana sunkų gyvenimą Jūs norit, kad gyvenčiau 60 metų.. Gal užteks 20, o likusius 40 grąžinu atgal?
Dievas ir vėl sutiko. Vėliau Dievas kūrė žmogų ir pasakė:
- Valgyk, miegok, žaisk, vesk ir mėgaukis savo gyvenimu. Už tai aš tau suteikiu 20 metų gyvenimo trukmę.
Bet žmogus atsakė:
- Tik 20 metų? Gal galėčiau gauti šituos 20, 40 kuriuos grąžino karvė, 10 kuriuos atidavė beždžionė ir 10 kurių atsisakė šuo? Ir tada būtų 80 metų, ar gerai?
- Gerai, - tarė Dievas,- pats to paprašei.
Taigi todėl pirmuosius savo 20 metų mes valgom, miegam, žaidžiam ir mėgaujamės viskuo. Kitus 40 tarnaujam saulėje, kad išlaikytume šeimą.. Dar kitus 10 metų, darom beždžioniškus triukus, kad palinksmintume savo anūkus.. Ir paskutiniuosius 10, sėdime prie savo namo ir ant visų lojame.
Gyvenimas dabar paaiškintas.

Kiūtinu anąsyk iš pardavyklos, paskutines pensijos nuograužas ištaškęs, kai netikėtai krūmuose pamatau polietileninį paketą su užrašu: „Piens pasterizēts”. Nors nesu koksai žirgagalvis, bet supratau, jog maišelyje turi būti pienas, tad suvariau makaulę į tuos krūmus. Kur tau?! Ogi visiškai tuščias tas paketas pūpso! Numečiau atgal, priedo net apspjoviau. Gerai dar, kad laiku spėjau iš krūmų galvą atgal ištraukti, nes pro šalį ėjęs įtartinos pakraipos inteligentas nuo manęs, pasilenkusio, jau buvo bepradėjąs žemyn smaukti kelnes, iš begalinio pasitenkinimo pūškuodamas: „Stručio poza! Stručio poza!”
Gal šis pseudoįvykis nebūtų tiek įsirėžęs atmintin, jei netoliese iš šiukšlių konteinerio nebūtų išnirusi bomžo galva. Labai jo pasigailėjau, supratęs kiek laiko dėl visokiausios tuščios taros jis ištaško veltui. Tik įsivaizduokit: žmogelis pamato užrašą „Odekolon „Trojnoj”, o nusukus kamštelį netgi lašelis neiškrinta atsigauti. Tpfu!! Asmens garbės ir orumo įžeidimas, sakyčiau. Todėl nusprendžiau konteineriečiams pagelbėti.
Nuo šiol išgėręs pieną, raudonu flomasteriu užbraukiu tą „pasterizets“ ir parašau: „išburbuliuots”. Jei „batons” – tai „suknepsėts”, „cigariuks” – „surūkyts”, „stiklainis” – „privemts”, „megztinis” – „sukapots”. Kiek pagalvojęs, prirašiau „kandžių sukapots”, jog nepamįslytų, kad esu koks maniakas su kirviu, ką tik bobą tame megztinyje sukapojęs.
Ant konteinerio sykį radęs dešrą „Daktarišką” ir jąją pauostęs, užreklamavau, kad „susmirdus“. Būtent šitas atvejas ir paakino mane kasdien budėti prie konteinerio bei išrūšiavus jo turinį užrašinėti vertingas pastabas. O kad nesuklaidinčiau patikliųjų, dabar visus maisto produktus pirma pats paragauju. Tiesa, kartą buvo užkritusi nosis, tai paragavęs kažkokių grybų iki tualeto taip ir nebesuspėjau. Užtat kitą dieną konteineryje tarp daiktų atsirado kelnės su užrašu „prišiktos”.
Taigi, kas dabar suskaičiuos, kiek žmonių šitokiu savo nelengvu triūsu išgelbėjau nuo galimų apsinuodijimų?! Dabar laukiu savo iniciatyvos pasekėjų.

Voldemaras Zacharka

1. Vaikinai irgi turi jausmus. Bet kam įdomu?
2. Aš netikiu stebuklais. Aš jais pasikliauju.
3. Kitas nuotaikų svyravimas: po 6 minučių.
4. Aš visų nekenčiu ir tu esi kitas.
5. Prašau neversk manęs užmušt tave.
6. Ir ką tu tuom nori pasakyt..
7. Aš buvau šizofrenikė, bet dabar mes jaučiamės geriau.
8. Įspėjimas: aš turiu nuostatas ir žinau kaip jomis naudotis.
9. Žinoma aš neatrodau užsiėmusi.. Aš padariau tai gerai iš pirmo karto.
10. Kodėl žmonės su uždara nuomone vissada praveria savo burnas?
11. Aš turiu daug talentų: Galiu kalbėti ir užknisti tuo pačiu metu.
12. Neprasidėk su manimi. Tu nelaimėsi.
13. Tu turi teisę patylėti, taigi, prašau, užsičiaupk.
14. Visa įsitempus ir nėra ko pasmaugti.
15. Aš užsiėmus. Tu negražus. Geros dienos.
16. Aš vienas iš tų blogų dalykų, kurie nutinka geriems žmonėms.
17. Kaip aš tavęs pasiilgsiu, jeigu tu neišeini?
18. Atleisk jei atrodau susidomėjusi. Taip nėra.
19. Jei mes esame tai, ką valgome, tai aš esu greita, pigi ir lengva.
20. Nesiutink manęs! Man jau baigiasi vietos, kur slėpti kūnus.