Užskaityta
Rokiškyje
Antropologijoje yra senai žinoma taisyklė: jei nori sužinoti apie tai, koks esi, tai turi papasakoti kažkas kitas, nes pats to nepamatysi. Deja, kažkodėl man nepasitaikė pamatyti kokio nors apibendrinimo apie lietuvius kokie jie yra.
Tačiau iš užsieniečių ir šiaip nelietuvių išgirsti yra tekę ne kartą ir nemažai. Ir būtent tas užsieniečių požiūris leidžia į save pažvelgti kitaip jie pamato viską iš šalies, atkreipdami dėmesį būtent į tuos dalykus, kurie jiems yra nesuprantami.
Aš jums dėl to duosiu truputį šaržuojančių pabirų, po kurių labai norėtųsi gauti jūsų pastebėjimų. Ir tokių, kurie yra kuo keistesni ir kuo keisčiau, tuo geriau.
Lietuviai tai prekeivių tautaLietuviai yra prekeivių tauta. Patys lietuviai įsivaizduoja, kad yra romūs žemdirbiai, tačiau kaimas, sodas, daržas tai greičiau poilsis nuo to, kas įprasta kasdien. O kasdien įprasta prekyba. Didžiausia dalis Lietuvos įmonių tai ne kokia nors gamyba, o kompanijos, užsiimančios prekyba ir paslaugų teikimu.
Pagal mašinų eksportą Lietuva, ko gero, gali lygintis su kokia nors Vokietija ar Prancūzija. Patys suprantate, kokiu būdu. Ir tai viską apie mus pasako: pirkti vienur ir parduoti kitur. Dabar mūsų valdžia organizuojasi traukinių eismą tarp Lietuvos ir Kinijos o tai irgi daug ką pasako. Kiti iki panašių dalykų nedasigalvoja.
Sovietiniais laikais lietuviai garsėjo, kaip žmonės, visus SSRS turgus aprūpinantys gruziniškais arbūzais bei citrinomis ir ten pat prekiaujančiais, tų pat lietuvių samdytais gruzinais. Yrant SSRS, lietuvių prekeiviai užvaldė visos Rytų Europos turgavietes. Bet tas pat buvo ir Viduramžiais: LDK augimas susijęs ne tiek su karinėmis pergalėmis, kiek su gebėjimu daryti sandėrius, paverčiant visus savo sąjungininkais. Kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti čia lietuvių tipiškas bruožas.
Ne veltui turime Maximą, Gariūnus ir didžiausius visos Europos automobilių turgus tai tikrieji Lietuvos simboliai, kuriais verta didžiuotis.